Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kauno šv. Juozapo parapijos vikaras ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras kunigas Nerijus Vyšniauskas apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema “Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai” papasakojo Vatikano radijui. Pokalbis įrašytas balandžio 19 dieną.
Disertacija išsamiai pristato ir analizuoja, nagrinėja ir pateikia išvadas apie Šiluvos šventovės istoriją, vėliau šventovės ir Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologiją ir pastoracinius aspektus vykusius nuo pat šios parapijos - šventovės įsteigimo 1457 metais, kada ją įsteigė Petras Gedgaudas, vietos dvarininkas.
Dažnai sakoma, kad Šiluvos apsireiškimai yra pirmieji Marijos apsireiškimai Europoje. Ar tai galite patvirtinti ar paneigti?
Klaidinga sakyti, kad Marijos apsireiškimas Šiluvoje buvo pirmas apsireiškimas Europoje. Kada paskutinį buvau Šiluvoje mačiau informacinius stendus, juos parašyta, kad pirmas apsireiškimas Europoje, tačiau jeigu mes pažvelgsim į Bažnyčios Europoje istoriją pamatysime, kad Marijos apsireiškimų būta, tačiau drįsčiau sakyti, kad tai yra pirmas apsireiškimas gal būt ne tik Europoje, bet visame pasaulyje kada Marija prakalba kitos konfesijos žmogui, kalvinui.
Koks Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologinis pagrindas?
Šiluvoje galime matyti Marijos pranašišką žinią Bažnyčios ekumenizmui kada ji kalvinų katechetui ir bakalaurui sako, kad „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariamą ir sėjama“. Tai aiški nuoroda į ekumenizmą, apie kurį Bažnyčia prakalba po beveik 400 metų Vatikano II Susirinkime, kad štai, krikščionys turi būti viena; Bažnyčia yra viena. Marija aiškiai parodo savo motinišką rūpestį ir vaidmenį žmonijos išganymo istorijoje, kurį protestantai gal būt nuvertina: jei mes neturėtume Marijos, neturėtume ir Jėzaus. Taip matome aiškią nuorodą į Eucharistiją, į Kristaus centriškumą Bažnyčioje. Tarsi toks kvietimas, kad štai į vienybę, į Kristų!
Man asmeniškai labai gražu Marijos apsireiškime Šiluvoje sugretinus su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kada Marija pasakė „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariamą ir sėjama“, Jėzus Asyžiuje kada prakalba Pranciškui nuo Kryžiaus: „Pranciškau, eik, atstatyk mano griūvančią Bažnyčia“, jisai, aišku, suprato tiesiogiai, kad čia reikia tą mažytę, begriūvančią Damijano bažnytėlę atstatyti, bet jisai savo gyvenimo veikla atstatė visą Bažnyčią, - būtų galima sakyti su Pranciškumi tuo metu prasidėjo visos Bažnyčios pavasaris, tai Marija su šia žinia Šiluvoje tarsi kvietė kartu atstatyti ne tik sugriaustą katalikų bažnyčią Šiluvoje, kurią buvo sugriovę kalvinai, bet taip pat atstatyti sugriautą katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ji buvo sugriautą po protestantizmo-kalvinizmo bangos, nes Lietuva beveik šimtą metų buvom tapusi protestantišku kraštu. Šiluva buvo kalvinų centras su kalvinų biblioteka, kalvinų kunigų seminarija, kuri ruošė kalvino mokinius aukštosioms mokykloms Europoje.
Dabartiniu metu esate Danijos lietuvių migrantų kapelionas, bendraujate su Danijos lietuvių bendruomene. Papasakokite apie savo veiklą Danijoje:
Daugybė lietuvių šiuo metu gyvena Danijoje. Vien Vailėje, Jutlandijos pusiasalyje gyvena 1 300 lietuvių. Dar daugiau gyvena Kopenhagoje. Didžiausia bendruomenė yra Olburgo uostamiestyje šiaurės Danijoje. Kai vyksta lietuvių mišios Danijoje stengiamės, kad tėveliai atsivestų vaikučius ir leistų patarnauti Mišioms, mokytis iš lietuviško katekizmo, pirmajai komunijai ruoštis. Per Atvelykį sostinėje Kopenhagoje pakviečiau vienintelį visoje Danijoje vyskupą, Kopenhagos ganytoją Czeslavą Kozon, susipažinti su lietuvių bendruomene Kopenhagoje. Vyskupas tikrai nori, kad su išeiviais lietuviais būtų kuo daugiau dirbama, palaikomas ryšys.
Kaip Danijos lietuviai sužino kur ir kada aukojamos jiems Mišios lietuviškai?
Visi turi mano kontaktus. Visada skelbiama kvietimus per šiuolaikines komunikavimo priemones, internetą, Facebooką, yra ir kitos priemonės, kur lietuviai užsiregistravę. Jie visada gali pasitikrinti kada vyksta artimiausios Mišios. Pav. dėl Motinos dienos. Danijoje Motina diena švenčiama ne pirmą, bet antrą gegužės sekmadienį. Buvome paskelbę ar bus norinčių dalyvauti, melstis už mamas, už gyvas, už mirusias ir atsiliepė tikrai labai daug žmonių. Gegužės antrą sekmadienį melsimės už mamas Kopenhagoje.
